Pamačiau ką tik facebooke grupę kuri vadinasi “už turtą ir prabangą”. Ten esminis žmonių būrimo kartu tikslas yra teigti, kad krizės nėra ir net jei ji yra, jie vis tiek turi ją ignoruoti.

“Baik zyzti. Mesk lauk iš galvos krizę. Nebetikėk, nebeklausyk, nepasakok.
Prisimink – bet neskaičiuok – kiek kokteilių išgėrei praėjusį savaitgalį. Nemeluok sau, kad vakare neimsi dar vieno bokalo, nes krizė, nes nebeturi už ką.
Tu tikrai nesikraustysi į mažesnį butą, neišlipsi iš savo mašinos, jei turi, ir nepirksi nuolatinio vien dėl to, kad krizė.
Tu toliau šauniai dirbsi ir vėl linksminsies, tad baik zyzti.
Už turtą ir prabangą, nes nėra jokios krizės.
Tu su mumis”
Citatos pabaiga.

Ir galvoju dabar sau, ką galvoja tie 700 su puse, kurie prie šios grupės prisijungė. Tarp jų ir vsai geri keli mano draugai. Gal jie tiesiog nori gyventi geriau ir nekvaršinti galvos dėl kažkokių finansinių sunkumų. Bet juk tie šūkiai, parašyti aukščiau, panašiausi į bankrutuojančių verslininkų paskutines pastangas įtikinti VARTOTI. Vartoti nepaisant nieko, vartoti taip, lyg tai būtų svarbiausias dalykas gyvenime.
Aišku vėl galvoji, juk bet kokiu atveju jei rinka bankrutuos, matyt, nuo to visiems bus tik blogiau. Bet ar gali būti kažkas iš esmės blogai nevartoti. Skatinti kaip tik didesnį sąmoningumą, atsakingesnį gyvenimą. Juk žmogus tai kažkas, kas turi skambėti išdidžiai, o ne tuščiagalvė piniginė į kurią tereikia įkelti informaciją apie tai ką ir kaip pirkti.

Yra paskaičiuota, kad 10% sumos, per metus skiriamos reklamai, užtektų badui pasaulyje sumažinti perpus.

Gal krizė kaip tik ir galėtų būti proga pakelti galvą nuo televizoriaus. Arba susumąstyti, ar tau būtinai reikia dar vieno bokalo.

Tu su mumis :)