Mano grupėje gal bent 20-ties skirtingų šalių atstovai ir visi turi bent šiokios tokios žmogaus teisių pažeimų patirties (Pažeidimų, kuriuos jie patyrė ar apie juos girdėjo, o ne darė patys, žinoma). Sunku būtų net, pavyzdžiui, šiandien įvykusius visus didesnius pažeidimus pasaulyje į vieną apžvalgą surašyti, o ką jau kalbėti apie tokių pažeidimų panaikinimo ar prevencijos galimybę.
Daugybė organizacijų, vis tik, bando kovoti vienoje ar kitoje srityje, visose šalyse tiesiog kirba visokių aktyvistų ir savanorių.. Bet.. tai akivaidžiai nepadeda.
Žinoma, galima neginčyjamai teigti, kad jei kančios palengvinamos bent vienam žmogui, tai darbas buvo to vertas, bet pripažinkime, kančios ir neteisybės pasaulyje vis dar labai labai daug. Ai ir nežiūrėkime į tuos artimuosius ar tolimesniuosius rytus ar Afriką. Pilna visokios neteisybės ir čia pat – Europos sąjungoje, ir net pas kiekvieną mūsų kieme..
Todėl dabar mes šioje programoje darysime štai ką – kovosime su tuo intelektualiai.
Juk viskas turi prasidėti nuo naujo požiūrio, nuo naujų pagirndimų. O jau tada vėl tam reikalingas geras piaras ir pasiryžę savanoriai.
Todėl mūsų kursas susideda iš teoretikų ir praktikų. Jau atrankos komisijos sumanymas buvo priimti pusę labai aktyvių ir socialiai atsakingų, idėjų pilnų žmogeliukų, o pusę bemąstančių ir beanalizuojančių naujų idėjų pagrindėjų. Todėl daugumą šalių atstovauja po du asmenis. Vienas toks, kitas kitoks.
Įdomu ar ne?
Ir man įdomu, o ypač, kas iš jų čia būsiu aš 
Jau kaip prigeneruosim visko, tai pasikeis pasaulis iš esmės…
Va taip atrodė vieno iš mano grupiokų susidūrimas su Švedijos kultūra šiandien 
