Tai, ką dabar parašysiu, iš esmės remiasi vieno tokio švedo, vardu Hans Rosling, idėjomis ir paskaitomis.
(Šitai miniu tiesiog dėl to, kad niekas nemanytų, kad čia pati viską sugalvojau 
)
Taigi visi mes kažkaip kategoriškai linkę pasaulį skirstyti į trečią ir normalų, į besivystantį ir na… jau labiau išsivysčiusį…
Man ir pačiai jei kažkas užduotų klausimą “kaip manai, kur naujagimių mirštamumas didesnis, Lenkijoj ar Singapūre?”, atsakyčiau, kad aišku Singapūre, nes man dar ir gerai pagalvoti reikia, kokioj čia pasaulio vietoj tas Singapūras yra. Na, o jei jau reikia pagalvoti, tai tikrai ne Europoj. Na, o jei jau ne Europoj, tai moterys ten matyt is viso gimdo neaišku kur, ir ką jau ten kalbėti apie kūdikių išgyvenimo tikimybę.
O pasirodo, tiesa ta, kad Lenkija praranda net 6 iš tūkstančio naujagimių, kai Singapūras – tik 2.
Na taip, jie mažiukai, kaip sakė Hans Rosling – jiems ligoninė visada labai arti, kai šalis tokia maža.. Bet vis tik, ką mes iš tiesų žinome apie tas “trečio pasaulio” šalis?
Japonija, Taivanis, Honkongas, Pietų Korėja, Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Omanas, Puerto Rico – jie visi lenkia Lietuvą (2007 m – kai dar nebuvo krizės!) ir gyvenimo trukme ir gyventojų turtingumu (BVP dalimi tenkančia vienam žmogui).
Meksika, Čilė, Argentina, Malaizija, Libija, Venesuela, Urugvajus turtu jau prisivijo Lietuvos būklę 2003-2004 m, o jų gyvenimo trukmė jau dabar 3-4 metais ilgesnė nei mūsų…
Nors šie pavyzdžiai nėra išimtys, yra nemažai šalių, kurioms vis tik dar tolokai iki Europos. Daug Afrikos šalių vis dar yra apgailėtinoje padėtyje, tačiau ir vėl – visai ne visos!
Tai Akcentuoja ir Rosling sakydamas, kad negalime kalbėti apie “pagalbą Afrikai”, “Afrikos problemas”, nes tai neįmanoma ir neetiška. Pavyzdžiui Mauricijus gyvena dabar 2004 m Lietuvos lygyje, o Pietų Afrikos Respublika, Gabonas, Botsvana turi pinigų kaip ir Mauricijus, bet gyvenimo trukmė žymiai trumpesnė. Tuo tarpu kai kurios kitos Afrikos šalys yra toli toli gale, nes daugelyje jų siautėja karai, suirutės. Todėl problemas spręsti pirmiausiai reikia lokaliai, tas pats pasakytina ir su ŽIV injekuotaisiais, kurių skaičius skirtingose Afrikos valstybėse labai skiriasi. Ir tai visai nepriklauso nuo šalies turtingumo…
Taip pat skiriasi ir kitų šalių išsivystymo lygis, bet negalima visų ne Europos šalių statyti į vieną “besivystančių šalių” kategoriją. Įdomu palyginti: Mano močiutė gimė apie 1940 -uosius, dabartinių Sudano, Irako, Kambodžos gyvenimo sąlygomis. Mama – 1965 dabartinės Brazilijos, Turkijos, Grenados gyvenimo sąlygomis. Aš – 1985 – Dabartinės Argentinos ir Malaizijos gyvenimo sąlygomis. Žinoma, čia labai svarbu, kad lyginome tik pagal kai kuriuos rodiklius, ir visai nesiūlau daryti kažkokių absoliučių išvadų (ir juo labiau tai neparodo technologijų sklaidos ar kokių kitų aspektų. Taip pat labai svarbu, kad Sovietų Sąjungos statistikos duomenys greičiausiai nelabai atitiko tikrovę, ir rodikliai ko gera, turėjo būti prastesni). Kaip jau sakiau, yra ne tiek mažai Azijos šalių dabar gyvenančių žymiai geriau už mus…
Be to, yra dar vienas labai įdomus pasaulio vystymosi aspektas – buvusių “Trečio pasaulio” šalių vystymosi sparta. Europos šalys vystosi ir vystėsi daug lėčiau, o “trečiojo pasaulio” šalys per paskutinius 50 metų padarė tai, ką Europa per 100. Todėl ateities prognozės žada labai greitus pokyčius, kurie vis labiau ir labiau sulygins pasaulio ekonomikas..
Žodžiu, šablonai – dažnai nebūna teisingi. Statistiniai duomenys šiuo atveju yra iškalbingesni. O dabar ir labai patogiai ir patraukliai pateikiami www.gapminder.com
Jei norite pasiklausyti Hans Rosling paskaitų (jis truputį išprotėjęs, galiu pasakyti ), eikit čia:
http://www.ted.com/talks/lang/eng/hans_rosling_shows_the_best_stats_you_ve_ever_seen.html
http://www.ted.com/talks/hans_rosling_reveals_new_insights_on_poverty.html
