Tik beveik

Who wants to live forever?

Įdomi tema paskutiniu metu įsisuko į mano interesų sferą.
Ar galime/norime amžinai gyventi? Atrodo, ši tema niekad neišnyksta iš žmogaus vaizduotės. Nuo seniausių laikų buvo mitų apie amžinai gyvenančius dievus, naujesniais laikais turėjom pasakų, dabar filmai. O kas, jeigu tokį sprendimą, amžinai/ilgiau gyventi iš tikrųjų galėtume padaryti?
Štai H. Finebergas čia kalba apie neo-evoliuciją, kai galėsime sau arba savo vaikams suteikti norimas savybes. Apie ilgaamžiškumą kalboje buvo tik kelios užuominos, bet po kalba esančiose diskusijose diskutuojama daugiausiai apie tai (na ir apie eugeniką, bet tokios kalbos turbūt neišvengiamos ten, kur diskutuojama apie dirbtinį visuomenės geneofondo keitimą.).
O kai kuriems išreiškus mintį, kad nieko tokio blogo mirtyje nėra ir kad reikia labai gerai galvoti apie bet kokio genetinio modifikavimo pasekmes įstrigo toks vieno dalyvio atsakymas: “Aš negaliu pakęsti minties, kad jūsų baimės gali sulaikyti jus [nuo ilgaamžiškumo] ir dar labiau negaliu pakęsti minties, kad jos gali sulaikyti mane”.

Alternatyva nemirti – viliojanti. Kiek daug sužinotum, pamatytum. Žiūrėjom vakar “The Man from Earth”, kur pagrindinis siužetas, leistis į įsivaizduojamą kelionę kartu su žmogumi, kuris gimė žmonijos priešistorėje ir niekada nemirė. Bet skirtingai nuo tokių filmų, kaip “Kalnietis” į nemirtingumą pažiūrėta iš gana ‘buitinės’ pusės. Nemirtingumas vis dar kažkiek idealizuojamas ir šiame filme, bet visą laiką, žiūrint jį, neapleidžia tas vienišumo jausmas. Man iš karto piršosi toks įvaizdis – Tu stovi viename kambaryje o į jį nuolat įeina ir iš jo išeina žmonės. Tu nežinai, kas už tų įėjimo ir išėjimo durų, bet per jas eiti nei į vieną pusę negali. Ar kažkas čia blogai su jais, ar su tavim? Kas iš jūsų laimingesnis? Ar tu, nes gali tyrinėti visas dulkes ant kambario sienų? Ar jie, nes taip ilgai neužsibūna ir eina kažkur tolyn. O jei visi nuspręstų iš to kambario nebeišeiti? (paskutinis klausimas jokiu būdu nesusijęs su perpildymo problema, tarkim kambarys yra šiuo aspektu beribis).

Žinoma, galima kalbėti apie gyvenimo pailginimą tik šiek tiek, galima kalbėti ar iš tiesų kas nors iš viso yra už tų antrų durų ir ar ne geriau likti tame kambaryje, kur egzistuoji, bent truputį ilgiau.. Bet jei reikėtų man tokį pasirinkimą padaryti, nežinau, ką rinkčiausi. Ir kokiais tikslais vadovaujantis reikėtų tai daryti.

2 atsakymai

  1. ramu

    Skauda akis skaitant kai baltai ant juodo..

    birželio 16, 2011 10:42 am

  2. chiudrele

    ai, o man kaip tik visai pailsi akys. Kažkokia vis tiek pamaina įprastiniam juodam ant balto :)
    Na jei labai visi skųsis, žiūrėsim.

    birželio 21, 2011 8:36 am

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.