Čia, Skåne’je, toje Švedijos dalyje, kur gyvenu aš, būna labai mažai sniego. Net jei ir kada pasninga, per naktį viskas ištirpsta nuo lietaus, kuris čia deja labai įprastas (bent jau žiemą).
Lyja ir dabar, ir aš kažkaip staiga normom, nenorom, pradedu galvoti apie Kalėdas
Nes Švedai čia visai nelinkę liūdėti dėl sniego nebuvimo ir amžinos pilkumos. Pas juos žiema ir švenčių laikotarpis vis tiek kažkas ypatinga dėl kitų dalykų. Dalykų, kuriuos kuria jie patys.
Visų pirma, dauguma medžių pas mus mieste yra šermukšniai, gudobelės, arba kokie kiti, kurie rudeniop subrandina spalvotas uogas. Krūmai čia taip pat “uoguoti”, labai daug svarainių.. Todėl net kai lapai nukrenta, po langais vis tiek auga kažkas spalvota, be to, nuolat atskrenda paukščių…
Visų antra, bene tik vieni švedai vidury advento, kai tradiciškai reikėtų tyliai ir ramiai kęsti pilkumą, turi didelę metų šventę – Šv. Lucijos dieną.
Žinau, ją turime ir mes, bet niekaip normaliai nešvenčiame. O jie čia daro paradus, kepa specialias bandeles (su šafranu) ir kiekviena mokykla, darželis, rajonas ir savivaldybė renka mergaitę (visuotiniais slaptais rinkimais), kuri tampa tų metų Liuse, ir turi tiesę užsidėti karūną su žvakėmis ir eiti parado priešaky (jei tai mokykla ar darželis – stovėti choro priekyje ar kažkas panašaus). Rinkimai būna nuožmūs ir neapsieina be įvairių skandalų ..
Po Liusės dienos jie iš karto begalybe lempučių pasipuošia miestą ir pradeda gatvėse giedoti Kalėdines giesmes (vėl nepaisydami net ir pas juos esančio advento), dalina gatvėse Glög’ą ir Pepparkakor’ius.
Apskritai šitas šaltas ir pilkas sezonas pas juos labai susijęs su prieskoniais ir karštais naminiais dalykėliais. Bandelės su šafranu “Liussebullar” yra tikrai įdomus ir vertas paragauti kepinys, Glög’as tai toks labai aromatingas karštas gėrimas, kurį jie geria su migdolais ir razinomis (sumestais į puodelį). Dar tik prieš Kalėdas parduotuvėse pasirodo Julmust’as – gazuotas tamsų alų ir kokakolą primenantis gėrimas taip pat rinkantis šaltajam sezonui..
Na o po tokios ilgos istorijos dalinuosi vieno iš mano mėgstamiausių dalykų receptu. Tai “pipiriniai sausainiai”, kuriuos jau išbandžiau ir Lietuvos sąlygomis. Visi liko apžavėti, todėl galima daryti išvadą, kad jie puikiai tinka ir lietuviškai (nors ir labiau snieguotai) žiemai praskaidrinti…
Pepparkakor
Tešlą pasidaryti reikėtų prieš dieną, nes ji pastovėti turi..
Iš šitos dozės gaunasi apie 300 sausainiukų (tai manau drąsiai galima dalinti viską per pusę, nes aš tai paskui tuos sausainiukus visiems kaimynams dalinau:) Nors tai irgi nėra blogai – gražiai supakavus tai labai miela kalėdinė dovana “namams”, kai eini į svečius..
300 g. sviesto arba margarino
500 ml cukraus
100 ml šviesaus sirupo (tokio pas mus Lietuvoje nėra, nežinau kaip pasidaryti – keičiau dirbtiniu medumi, kažkuriam forume radau, kad taip galima. Gerai pavyko ir man
)
1 valgomasis šaukštas malto imbiero (pirkau jau malto, Lietuvoje)
2 valgomieji šaukštai malto cinamono
1 valg šaukštas maltų gvazdikėlių (maliau pati su kavamale)
2 arb. šaukšteliai malto kardamono (yra pirkti Lietuvoje, bet radau jo tik IKI)
1 valgomasis šaukštas bikarbonato (šitą vežiausi iš Švedijos, bet geriau paieškojus radau, kad galima jį keisti kepimo milteliais. Tik kepimo miltelių reikėtų dėti šiek tiek daugiau…)
200 ml vandens
1,5 litro miltų
Palikti sviestą kambario temperatūroje, kol suminkštės. Sumaišyti sviestą, sirupą ir cukrų į vienalytę masę. Galima naudoti ir elektrinę maišyklę. Po to įmaišyti cinamoną, imbierą, gvazdikėlius, kardamoną ir bikarbonatą. Tada supilti vandenį, o paskiausiai miltus. Jei nenaudoji el. maišyklės, miltus galima įminkyti ant minkymo lentos (suprask miltus supili ant minkymo lentos ir padarius vidury duobutę supili tą košelę, kurią sumaišei prieš tai, bent aš taip įsivaizduoju).
Padarius tešlą suvynioti į foliją ir palaikyti šaldytuve vieną parą.
Tada imti tešlą po gabalą, iškočioti gabalą plonai ant lentos ir su formele daryti sausainius
. Sausainius sudėti ant sviestu išteptos arba kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 200-225 laipsnių temperatūros orkaitės viduryje 4-5 minutes.
Taigi, kepa labai greitai, per pusę uždelstos minutės gali sudegti
Reseptas iš http://www.recepten.se/recept/pepparkakor.html, čia galite pažiūrėti ir paveiksliukus..
Savo kepinėlių dėja pernai nenufotografavau..

Linksmų švenčių
