Riešinės

Kadangi artėja ruduo.. Oj, iš tikrųjų tai jau žiema artėja, ruduo jau dabar .

Na, vis tiek, įdėsiu temą, kurios juodraštis jau seniai “guli” mano hm.. juodraščių skiltyje.

Riešines megzti labai paprasta. Visa paslaptis ta, kad karoliukus ant siūlo reikia užverti dar prieš pradedantdarbą. O tada reikia tik karoliuką norimoje vietoje įmegzti. Tai, nors skamba mistiškai, irgi yra nesunku tiesiog pritraukus karoliuką prie jau išmegztos akies, siūlą reikia kabinti už jo.
A, dar svarbu, kad megzti reikia vieną (gerąją) eilę su karoliukais, o tada vieną (blogąją) tiesiog be nieko.
Bet akis visada mezgam geras, ir gaunasi toks, kaip žmonės sako, “ribsas”. Ar gal “ripsas” , na kažkas panašaus.

Siūlai tinka bet kokie, kol ant jų telpa suverti jūsų norimus karoliukus.Atitinkamai ir virbalai belenkokie.
Tradiciškai, tai siūlas imamas kuo plonesnis ir karoliukai kuo mažesni.

Labai man patinka jas dėvėti. Nors mano tokios truputį neprofesionalios, ir ganėtinai netradicinės (aš mėgstu didelius karoliukus, o ne tuos mažyčius), dalinuosi paveikslėliais:

Čia mano pirmosios.. Kitoj pusėj karoliukų nėra, atsieit, kad nespaustų rankų ant stalo dedant, bet iš tikrųjų tai dėl to, kad karoliukų neturėjau tiek kiek reikia…

Čia antros – dideli karoliai

Šitų tai maži karoliukai, bet rašas nevisai tradicinis

O šitas vyrui mezgu jau kelis mėnesius.. Čia tokios minimalistinės, bet gal dėl to, kad tiek karoliukų nedaug reikia, megzti gana nuobodu..

Rekomenduoju pabandyti. Dabar labai atieina į madą.. O galima tuo pačiu principu ir blauzdines megzti. Tik gal su didesniais virbalais ir storesniais siūlais.

 

Gražiausias receptų puslapis (anglų kalba)

Labai labai patiko man šis puslapis, darbar gaminu, ką įmanoma iš jo.

Patikimo priežastis, matyt, ta, kad jo autorė yra profesionali dizainerė, o gaminimas jai tik hobi.

Todėl viskas taip gražiai pas ją atrodo, kad iš karto pasidarai. Ir dar ir būna skanu!

http://www.deliciousdays.com/

Dedu į savo puslapio nuorodas ir rekomenduoju.

 

Pinhole eksperimentų rezultatai

Labai mažai laiko tada vasarą Lietuvoje turėjau. Bet va dabar, nors ir mokytis daug reikia, būna vakarų, kai pasiknisu, pavyzdžiui, po savo kompiuterį.
Šiandien netikėtai, nors ir žinojau juos ten esant, atradau savo pinhole eksperimentų nuskenuotus rezultatus..
Ir nors aprašymai, kaip aš tai dariau buvo patalpinti jau turbūt daugiau nei prieš metus, nuotraukomis pasidalinti, manau, niekada ne per vėlu.

Man visai patinka – vaizdas toks švelniai neryškus, bet labai tapybiškas.

Vis bijojau, kad šviesumo bus per mažai, nes viską fotografavau su paprastu savo zenitu, uždėjus aliuminio folijos plėvelę (žr. mano kitus postus pinhole tema), o mano vidinis eksponometras vis dar rodė išlaikymus, ir jie buvo apie 1/2 sekundės. O tai nėra daug. Bet va, gavosi viskas dailiai ir šviesiai.

Eksperimentas galima sakyti pavyko. Kai grįšiu į Lietuvą ir nusipirksiu folijos bandysiu dar.

 

Šiek tiek niekam tikę magistro darbo rašymo pramogos

Aš rašau magistrinį. Nieko daugiau nedarau jau tris savaites.

Žinau, kad mano kurso kolegos turbut ne pusės tiek šiam savo darbui neskirs, o jei ir skirs tai turbūt ne taip kaip aš. Aš tiesiog sėdžiu tris savaites prie kompiuterio ir nedrįstu net iš namų išeiti. Oficiali versija – dėl to, kad bijau, kad įkvėpimas pagaus ten, kur nėra kompiuterio. Tikroji priežastis – aš kažkaip įsivaizduoju, kad sedėdama prie kompiuterio vis tiek ką nors parašysiu, o jei jau nueisiu, tai tikrai neparašysiu nieko.
Tikrovė tokia, kad sėdžiu prie kompiuterio ir parašau labai mažai.

Žinau, nereikia, man to sakyti. Jei pailsėčiau vieną dieną, per kitą dieną parašyčiau daugiau nei dvigubai tiek, kiek parašau nesiilsėdama. Bet that’s who (how) I am.

Na, galima paklausti, ką aš veikiu prie to kompiuterio, jei jau nerašau. O atsakymas labai paprastas – žiūriu Daktarą Hausą . Serialas toks, House Medical Division (House MD). Ir tai bene vienintelė mano šiek tiek niekam tikusi magistrinio rašymo pramoga.

Tai serialas toks m m koks geras. Bet čia vėl ne visai apie tai. Kadangi žiūriu ir seilę varvinu į G. House (tas netikras personažas), tai pradėjau domėtis, kas tas H. Laurie, kuris jį vaidina.

Štai H. Lauire smagybėmis ir noriu pasidalinti.

Enjoy.

Ir dar vienas

Britiškas jumoras

 

Atviruuutes!!

Zinau, zinau kad jau ne karta ir ne vienoj vietoj buvo rasyta apie postcrossing.com

Ir net mano drauge Egle facebooke atskrai parekomendavo uzsiimti situo.

Bet dabar jau ir as parasysiu savo ispudzius, nes stai jau kaip tik dabar suzinojau, kad viena is mano atviruciu pasieke adresata

Taigi. Kas dar nezino apie postcrossing.com (nors gal tokiu mazai) prasau greituteliai atsiversti ta puslapi. Ideja stai kokia: Jei dar atsimeni tuos laikus, kai su mama pries kaledas eidavai i pasta rinkti graziausiu kalediniu atviruciu, ir jas siusdavai mociutei, seneliui ir mamos draugei, bei savo pusbroliui su visokiausiais palinkejimais. Jei dar nepamirsai, kaip plesdavai voka ir skaitydavai jusu seimos gautas atvirutes, o po to jas dedavai po kaledu eglute…

Taip pat jei matei, pas mama knygose sudetus atvirlaiskius su pirmaisiais meiles prisipazinimais, (nebutinai tavo tecio), arba jei turi pageltusia telegrama, kurioje tavo dedei pranesama, kad gimei tu..

Tai turbut koki karta ar kita tikrai pagalvojai, kad visai noretum tuos laikus susigrazinti. O tai dabar tik internetas ir internetas. Na dar SMS zinutes.

Na, gal cia ir man tik vienai taip, nes jau kaip ir reikejo suprasti, kad as dievinu visokias senienas (juostinis fotoaparatas pvz), kurios man kazkaip atrodo dalykas, galintis perduoti daugiau informacijos, nei kokia tai elektronika.

Bet jei ir jums nors biski nostalgija, tai rekomenduoju postcrossing asmeniskai !

Tu isiunti atviruka (Ir as turiu galvoje popierinius, tikrus atvirukus!) nepazistamam zmogui, kurio adresa tau atsiuncia el pastu. Gal rasyti bet ka. Gal klausti, kaip sekasi, gali pamokyti gyventi, ar siaip palinketi mirti su sypsena. Tada atviruka gauni ir pats. Pavyzdziui is Japonijos. Kur visai nepazistamas zmogus, is visai kito kulturinio ir socialino konteksto tau taip pat linki mirti apsuptam anuku. Ar tai ne stebuklinga ?

Taigi, mano atvirkuka ka tik gavo Olandijoje. Viena mama su dviem suneliais.

Atvirukas tiesa buvo nemokamas Macdonalld’s, todel as parasiau, kad ji neleistu savo vaikams ten valgyti. O ji, gavusi atviruka paliko man zinute (si karta jau elektronine), kad Olandijoj Macdonalld’s gali gauti daug vaisiu ir darzoviu, ir kad jie labai megsta ten eiti

Taigi nerealiai samgu.

O dar labai labai idomu http://www.bookcrossing.com/

Mane tikrai labai zavi tu paslaptingai ir sunkiai susekamai keliaujanciu zodziu, ideju minciu ir palinkejimu koncepcija.

Pabandykit ir jus