Daiktų kūniškumas

Prisimenu tuos keistus atvejus, kai sekundės realybė staiga tampa kažkuo daugiau ir daiktų kūniškumas tampa dar tikresnis.
Gali žiūrėti į vėjyje besisupantį gatvės žibintą ir savo kūnu JAUSTI, kaip jis siūbuoja. Kas sekundės dalį pasislenka savo paties atskaitos sistemoj tam tikrą skaičių laipsnių, tada grįžta atgal į pradinį tašką ir viską pradeda iš naujo. Bet maloniausia, kai jauti kaip jis trinasi į atmosferos daleles, tokias oranžines nuo jo spinduliuojamos šviesos. O gal tai jos minkštai į jį trinasi, ir būtent dėl to jis siūbuoja.
Arba vanduo. Kaip lašai tampa blizgančiais karoliais ir tik nukritę ant vonios vandens paviršiaus lėtai susigeria į bendrą masę įspausdami paskui save apvalaus kieto oro burbulą. O tavo oda visa žaižaruoja ir blizga lyg apkibusi lydyto švino ar gyvsidabrio kruopelėmis ir šiek tiek baisu, kad jau visam laikui liksi truputi švytintis.
O išskirtiniais atvejais – kaip oro molekulės šiugžda grūsdamosi prie tavęs ir lįsdamos tau į nosį ir į burną. Tyliai ošia įsivėlusios tau į plaukus ir jauti kaip švelniai bumpsi į nepridengtas kūno vietas. Tokie gauruoti permatomi kamuolėliai.

Tada dažniausiai būna vakaras. Kartais vasara, bet nebūtinai. Kitos sąlygos – neapibrėžtos.
Pasekmės – kuriam laikui suprastėjusi atmintis ir dėmesys socialinei realybei.

Jau greitai aš grįšiu atgal.

 

Musu padalintas pasaulio suvokimas

http://www.ted.com/index.php/talks/jill_bolte_taylor_s_powerful_stroke_of_insight.html

Kazkas nuostabaus, kuom niekas nepatiketu, jei tai sakytu ne zmogus visa savo gyvenima tyrinejes smegenis.

Ar ne apie tai kalbejo ir kalba visi LSD ir kitu haliucinogenu propoguotojai, Aldous Huxley. Ar ne apie tai parasytos C. Castanedos knygos. Galu gale H. Murakami. Esme kad visiskai apie tai.

Tai kazkas labai nesuvokiamo kol kas man, nes ka tik pati sitai paziurejau, bet manau kad tai turetu padeti man padaryti ta labai reiksminga (kad gal ir tarpine) isvada, prie kurios jau daug metu einu. Tiesiog jauciu, kad tai tam tikra atomazga.

Visa tai taip pat tikra, kaip ir tai, ka darau dabar. Tik kairioji puse tai aproboja.

Isvadas darysiu veliau

 

dar siek tiek vaizdu

Kadangi pataraja savaite beveik visa rasau savo Enforcement of EU law term paper’i tai nekyla jau rankos dar ka nors i bloga rasyti.

Todel nusprendziau ideti dar siek tiek vaizdu, kurie kitu atveju nepatektu i viesaja erdve, nes visai nera naudos juos deti i mano picasa galeija

Purpurinis vakaras:

Upe:

 

Panoramos

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Nepamirskite paspausti ant nuotraukos, tada matosi originalaus dydzio.

 

Kaunas, Pekinas, Lundas

Visiskai neturi tikslo sitas postas.

Galiu pasigirti, kad gavau savo pimaja atvirute per postcrossing.com. Su 3D kinu is Suomijos.

O pavadinimas reiskia tuos miestus, kuriuose as esu dabar. Visuose vienu metu.

Kaunas – savaime suprantama, as cia esu fiziskai.

Pekinas – suprantama, kas diena nieko daugiau neziuriu per   televizija, ik olimpines zaidynes. Visi plaukia, bega ir            sokineja, meta ir spiria ir dar nezinia ka daro. Na, bet smagu.  O idomiausia sporto saka turbut sinchronins plaukimas. Velniskai noreciau pabuvoti tokiose varzybose..

Tik jos keistai atrodo nosis uzsikisusios ir dar stai apie ka verta pamastyti: juk jos po vandeniu negirdi muzikos.

O Lundas.. Na, gal jau niekam nebepaslaptis, kad as semadieni isvaziuoju i Svedija.
Lundas dabar taip pat mano mintyse ir visur kitur. Nes be viso dziaugsmo, svedai dar biski ir lopai.
Kai rinkausi Svedija, man sake, kad gausiu nemokama baraka. Bet kur tau, stai, likus tik kelioms dienoms iki isvaziavimo, jie apsigalvojo. Tai dabar bus viskas gana sunkiau nei planavau. Na, bet gal vis tiek viskas bus gerai. Dirbsiu kokia picu isveziotoja ar isnesiotoja ar kazkuom panasiu

Tai dabar taip ir sedziu su vienu uzpakaliu visuose trejuose miestuose. Pajudeti negaliu, taigi, nieko ir nedarau. Na bet reikes kazkada pradeti daiktus i Svedija pakuotis.

Gal dabar.